kovo 28, 2014

Spausdinti Spausdinti

Ar kalti Lietuvos politikai

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Vers­li­nin­kas Vi­lius Kai­ka­ris su­kė­lė aud­rą su­kri­ti­ka­vęs Lie­tu­vos po­li­ti­ką rea­guo­jant į Ru­si­jos ag­re­si­ją Ukrai­no­je. 

Jis tei­gė, kad dėl Lie­tu­vos lai­ky­se­nos ken­tės mū­sų ša­lies vers­las. V.Kai­ka­riui pri­ta­rė vers­li­nin­kas Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, pra­ei­ty­je gar­sus krep­ši­nin­kas.

Į vers­li­nin­kų min­tis bū­ti­na įsik­lau­sy­ti. Be­je, V.Kai­ka­riu la­biau­siai pik­ti­na­ma­si ne dėl to, kad jis kri­ti­ka­vo val­džios at­sto­vų veiks­mus, o dėl pa­nie­ki­na­mo at­si­lie­pi­mo apie Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, kar­tu ir apie vals­ty­bę. Aki­vaiz­di kul­tū­ros sto­ka: ne­mo­ka­ma reikš­ti min­čių ir kal­bė­ti apie sa­vo in­te­re­sus ne­men­ki­nant ki­tų, šiuo at­ve­ju ka­riuo­me­nės, pel­niu­sios vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą. Kaž­kas at­kirs­da­mas pa­va­dins vi­sus vers­li­nin­kus su­kčiais. Taip ir su­ka­si ydin­gas ra­tas, dras­kan­tis vi­suo­me­nę ir silp­ni­nan­tis vals­ty­bę.

Vis dėl­to ke­lia­ma rea­li prob­le­ma. Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je nuo­lat ky­la di­le­ma ir ten­ka rink­tis vie­ną iš dvie­jų: ver­ty­bes ir pri­nci­pus ar­ba šal­tą iš­skai­čia­vi­mą sie­kiant nau­dos. Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­lis Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių links­ta į pra­gma­tiz­mą. Pa­vyz­džiui, Ki­ni­jo­je vi­sai ne­pas­te­bi­ma žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų. Taip pat do­mi­nuo­ja in­te­re­sas bet ko­kia kai­na iš­lai­ky­ti ge­rus pre­ky­bi­nius san­ty­kius su Ru­si­ja. Čia pa­mi­nė­ti­nas Pra­ncū­zi­jos san­dė­ris pa­sta­ty­ti Ru­si­jai ke­lis mo­der­nius de­san­ti­nius ka­ro lai­vus „Mis­tral“.

Kar­tais pa­dė­tis pa­tei­kia­ma taip, tar­si iš vers­lo ry­šių su Ry­tų vals­ty­bė­mis pel­no­si tik pa­vie­niai vers­li­nin­kai, ku­rie dar drįs­ta kel­ti pre­ten­zi­jų vals­ty­bei. Ta­čiau juk san­ty­kiai su Ry­tų kai­my­nė­mis yra vals­ty­bės eko­no­mi­kos da­lis, nuo jų iš da­lies pri­klau­so ge­ro­vė. O nuo jos, be­je, pri­klau­so ir vals­ty­bės sau­gu­mas. Jei Ukrai­no­je gy­ve­ni­mo ly­gis bū­tų aukš­tes­nis nei Ru­si­jo­je, pa­dė­tis Kry­me ga­lė­tų bū­ti ki­ta.

Lie­tu­vos val­džios at­sto­vai ne­tu­rė­tų pa­mirš­ti, kad vie­nas svar­biau­sių jų veik­los tiks­lų – už­ti­krin­ti kuo ge­res­nes są­ly­gas mū­sų ša­lies vers­lui, o tam bū­ti­ni kuo ge­res­ni san­ty­kiai su vi­so­mis pa­sau­lio vals­ty­bė­mis, ypač su kai­my­nais. Ki­ta ver­tus, vers­li­nin­kai, ypač plė­to­jan­tys sa­vo vers­lą Ry­tuo­se, tu­rė­tų bent kiek orien­tuo­tis tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je.

Š.Mar­čiu­lio­nis ban­do skųs­tis, kad su­ma­žė­jo ru­sų tu­ris­tų srau­tas į jo val­do­mus Lie­tu­vos vieš­bu­čius. Taip, ap­mau­du, ta­čiau ne­gi jis ma­no, kad tai at­si­ti­ko dėl Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro L.Lin­ke­vi­čiaus samp­ro­ta­vi­mų ar dėl to, kad lap­kri­tį Eu­ro­mai­da­no mi­tin­ge pa­si­ro­dė Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė? Mū­sų po­li­ti­kų kal­bos ir veiks­mai nė­ra ypa­tin­gi pa­sau­lio įvy­kių kon­teks­te ir ne­ga­lė­tų pa­trauk­ti Ru­si­jos vi­suo­me­nės dė­me­sio.

Ta­čiau per Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­mas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes vyk­do­ma šmeiž­to kam­pa­ni­ja ga­lė­jo pa­veik­ti tu­ris­tų srau­tą. Krem­lius se­niai yra su­da­ręs prieš­ų są­ra­šą ir nu­ma­tęs pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­jos ak­cen­tus. Šis pla­nas bus įgy­ven­di­na­mas, kad ir ką mū­sų po­li­ti­kai kal­bė­tų ar da­ry­tų. Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas sa­vo pir­mo­jo­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Ukrai­nos klau­si­mu pa­skel­bė, ne­va Lie­tu­va ren­gė Eu­ro­mai­da­no smo­gi­kus. Nors tuo me­tu nė vie­nas mū­sų ša­lies po­li­ti­kas ne­kal­bė­jo apie sank­ci­jas Ru­si­jai, Lie­tu­vai aukš­čiau­siu ly­giu bu­vo mes­tas rim­čiau­sias iš pirš­to lauž­tas kal­ti­ni­mas, tad Lie­tu­vos po­li­ti­kų veiks­mai jau nie­ko ne­ga­lė­jo nei pa­tai­sy­ti, nei pa­blo­gin­ti. Krem­liaus te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žas at­sklei­dė, kad šiam iš­gal­vo­tam fak­tui pa­vie­šin­ti reng­ta­si ke­le­rius me­tus.

V.Kai­ka­ris prie­kaiš­tau­ja, kad dėl pra­stų san­ty­kių su Ru­si­ja mums ten­ka bran­giai mo­kė­ti už du­jas. Ta­čiau vers­li­nin­kas tu­rė­tų ži­no­ti, kad po Lie­tu­vos su­tar­ti­mi su „Gazp­rom“ par­ašą pa­dė­jo tuo­me­ti­nis mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das Bra­zaus­kas, ku­ris vi­są lai­ką nuo­šir­džiai no­rė­jo pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja. Ir tik kai dėl „Gazp­rom“ veiks­mų bu­vo kreip­ta­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, bend­ro­vė pa­duo­ta į teis­mą ir pra­dė­tas rim­tai įgy­ven­din­ti du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­tas, at­skrie­jo siū­ly­mas de­rė­tis dėl ma­žes­nės du­jų kai­nos. Abe­jo­ti­nas ir Ne­ri­jaus Ma­liu­ke­vi­čiaus tei­gi­nys, kad vyk­dy­da­ma in­for­ma­ci­nio ka­ro veiks­mus Ru­si­ja ren­gia dir­vą eko­no­mi­nėms sank­ci­joms įves­ti. 2013-ųjų spa­lį, kai Ru­si­ja, su­lau­žy­da­ma Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos tai­syk­les ir ki­tus tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, įve­dė ri­bo­ji­mą pie­no pro­duk­tams įvež­ti, ne­bu­vo pa­teik­ta jo­kio riš­laus pa­aiš­ki­ni­mo ar pa­grin­di­mo. Kar­tu Ru­si­ja įsi­gei­dė keis­ti lei­di­mų sis­te­mą mū­sų ša­lies ve­žė­jams, gra­sin­da­ma iš­stum­ti juos iš sa­vo rin­kos. Tuo me­tu ne­bū­ta jo­kių Lie­tu­vos po­li­ti­kų veiks­mų, gal­būt ga­lin­čių „su­pyk­dy­ti“ Mask­vą. Krem­lius tie­siog el­gia­si taip, kaip jam pa­tin­ka, ir jam ne­rei­kia jo­kių pa­si­tei­si­ni­mų.

Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie Krem­liaus san­ty­kius su ki­tais kai­my­nais. Tuo­me­ti­nis Ukrai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius su­de­rė­jo Ukrai­nai pi­ges­nes du­jas už skaus­min­gai Ukrai­no­je pri­im­tą su­tar­tį – 25 me­tams iš­nuo­mo­ti Se­vas­to­po­lio uos­tą Ru­si­jos ka­ri­niam lai­vy­nui. Po ke­le­rių me­tų pa­aiš­kė­jo, kad Ukrai­na už du­jas mo­ka be­veik tiek pat kaip Lie­tu­va, t. y. be­ne bran­giau­siai Eu­ro­po­je. Pro­ru­siš­kam po­li­ti­kui V.Ja­nu­ko­vy­čiui esant val­džio­je Mask­va pra­dė­jo ri­bo­ti dau­ge­lio ukrai­nie­tiš­kų pre­kių im­por­tą. Klau­sant ofi­cia­laus Mask­vos ra­di­jo „Go­los Ro­si­ji“ ne­ga­li­ma ne­iš­girs­ti, kad la­biau­siai šai­po­ma­si ir net ty­čio­ja­ma­si iš iš­ti­ki­miau­sio Mask­vai ly­de­rio – Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos. Tie­sa, Kry­mo avan­tiū­rą pa­smer­kė net ir šis po­li­ti­kas.

Ga­li­ma pri­si­min­ti, kad pa­tai­sy­ti san­ty­kius su Mask­va bu­vo pa­si­ry­žę ir 1996-ai­siais į val­džią at­ėję kon­ser­va­to­riai. Dau­giau kaip 10 me­tų tai sten­gė­si da­ry­ti ir po­li­ti­ko­je do­mi­na­vęs Al­gir­das Bra­zaus­kas. Nie­ko reikš­min­ges­nio ne­bu­vo pa­siek­ta, ta­čiau dėl to kal­ti ne Lie­tu­vos po­li­ti­kai. Jei­gu nu­si­lenk­si – tai bus pa­lai­ky­ta silp­nu­mu, jei­gu ne­nu­si­lenk­si – „baus“ už tai, kad ne­nu­si­len­ki.

Tad V.Kai­ka­rio kal­bos ro­do, kad da­lis vers­li­nin­kų, de­ja, sken­di iliu­zi­jo­se. Ru­si­jos rin­ka pel­nin­ga, bet kar­tu su­dė­tin­ga ir ri­zi­kin­ga. Tai su­si­ję da­ly­kai. Jei Ru­si­jos rin­ka bū­tų skaid­ri ir prog­no­zuo­ja­ma, kon­ku­ren­ci­ja jo­je taip pat bū­tų ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nė, o pel­nai ma­žes­ni.

Ru­si­jai pa­mi­nant tarp­tau­ti­nę tei­sę ir lau­žant su­tar­tis Va­ka­rų san­ty­kiai su Ru­si­ja pa­šli­jo, dėl to vers­las pa­ti­ria di­džiu­lių nuo­sto­lių. Iš ban­kų at­sii­ma­mos lė­šos, žlun­ga kon­trak­tai, pa­ti­ria­mi mi­li­jar­dais JAV do­le­rių ver­ti­na­mi nuo­sto­liai. Tad ne­rim­ta dėl to kal­tin­ti mū­sų ša­lies po­li­ti­ką.

Svar­bu ir tai, kad vals­ty­bės už­sie­nio po­li­ti­kai tu­ri rū­pė­ti ne tik šios die­nos rei­ka­lai, bet ir at­ei­tis. Lie­tu­va su­in­te­re­suo­ta, kad jos ap­lin­ko­je for­muo­tų­si de­mo­kra­ti­nės proeu­ro­pie­tiš­kos vals­ty­bės, nes jos įtvir­ti­na mū­sų vals­ty­bės sta­bi­lu­mą.

Pa­ga­liau vie­ną die­ną ir Ukrai­na taps sta­bi­li bei au­gan­ti vals­ty­bė, o jos rin­ka – ne ma­žiau pa­trauk­li ne­gu Ru­si­jos.

«
»

1 atsiliepimas

1. petras

kam kialemas triuksmas ir kam jis reikalingas tik virsunelei rinkimai cia pat zemes pardavimo uzsienieciams irgi nusprestas tai kam reikalingas sis sau musu paciu isrinktiems klerkams

balandžio 7, 2014, 22:41
(nebūtina)