gegužės 30, 2014

Spausdinti Spausdinti

Euroskeptikai – išvien su V. Putinu

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis :

Daug ką Lie­tu­vo­je nu­ste­bi­no tai, kad ini­ci­juo­jant va­di­na­mą­jį re­fe­ren­du­mą dėl že­mės už jį vie­nin­gai agi­ta­vo to­kios iš pir­mo žvilgs­nio skir­tin­gos po­li­ti­nės jė­gos kaip Ju­liaus Pa­nkos Tau­ti­nin­kų są­jun­ga ir Al­gir­do Pa­lec­kio So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas.

Šian­dien Eu­ro­pos pa­tir­tis jau aki­vaiz­džiai de­mons­truo­ja, kad tai nė­ra at­si­tik­ti­nu­mas. Ten­den­ci­ja dau­giau nei aki­vaiz­di: kraš­tu­ti­nės de­ši­nės Eu­ro­pos par­ti­jos, kar­tais tu­rin­čios net ir fa­šis­ti­nių šak­nų, vie­nin­gai pa­lai­ko Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną. Apie tai bū­ti­na pra­bil­ti dar ir dėl to, kad pa­sta­rie­ji Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mai šioms po­li­ti­nėms jė­goms bu­vo ga­na sėk­min­gi. O V. Pu­ti­no po­li­ti­ką Ukrai­no­je pa­lai­ko be­veik vi­sos eu­ros­kep­tiš­ko­mis va­di­na­mos po­li­ti­nės jė­gos, jos su­da­rys apie penk­ta­da­lį par­la­men­to.

Žo­dis „fa­šis­tas“ šiuo me­tu yra be­ne daž­niau­siai skam­ban­tis Krem­liu­je ir Mask­vo­je. Juo api­bū­di­na­mi ne tik Ukrai­nos ra­di­ka­lūs de­ši­nie­ji, bet ir ne­re­tai – vi­sas Va­ka­rų pa­sau­lis. Ko­va su „fa­šiz­mu“ ta­po Krem­liaus ideo­lo­gi­jos aši­mi, ga­lin­gu už­tai­su, nu­tai­ky­tu į pi­lie­čių emo­ci­jas, juo pa­tei­si­na­ma ag­re­si­ja prieš kai­my­nes vals­ty­bes ir au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo įtvir­ti­ni­mas sa­vo­je ša­ly­je. Ta­čiau štai kas įdo­mu: kraš­tu­ti­niai de­ši­nie­ji, taip pat ir tie, ku­rie užuo­mi­no­mis flir­tuo­ja su fa­šiz­mo idė­jo­mis, V. Pu­ti­ną be­mat at­pa­žįs­ta kaip sa­vo dva­sios bro­lį.

Pri­ncas Char­le­sas bu­vo tei­sus teig­da­mas, kad V. Pu­ti­nas Ukrai­no­je el­gė­si taip pat kaip Hit­le­ris. Ir Hit­le­rio, ir V. Pu­ti­no vie­nas svar­biau­sių tiks­lų bu­vo „gin­ti“ tau­tie­čius ir pri­jung­ti ati­tin­ka­mas te­ri­to­ri­jas. Ga­li­ma ne­abe­jo­ti ra­di­ka­lių po­li­ti­kų uos­lės jau­tru­mu: sa­viš­kį jie at­pa­žįs­ta iš to­lo. Ir ne tik iš to­lo: šie po­li­ti­kai jau nu­my­nė ta­ke­lius į Krem­lių. Ži­no­ma, čia jie su­lau­kia šir­din­gos mo­ra­li­nės par­amos. Ir gal­būt ne tik mo­ra­li­nės…

Pen­kių ra­di­ka­lių de­ši­nių­jų par­ti­jų, ku­rios bus at­sto­vau­ja­mos EP, na­riai kaip „tarp­tau­ti­niai ste­bė­to­jai“ da­ly­va­vo re­fe­ren­du­me Kry­me, nors, kaip ži­no­ma, ES­BO ir Jung­ti­nių Tau­tų ste­bė­to­jai ne­bu­vo įleis­ti. Tos par­ti­jos – Pra­ncū­zi­jos Na­cio­na­li­nis fron­tas (į nau­ją­jį EP iš­rink­ti 24 na­riai), Ita­li­jos Šiau­rės ly­ga (5 na­riai), Aus­tri­jos Lais­vės par­ti­ja (4 na­riai), Bel­gi­jos fla­man­dų al­jan­sas (4 na­riai), Veng­ri­jos „Job­bik“ (3 na­riai). Ypa­tin­gas sim­pa­ti­jas Ru­si­jos re­ži­mui vie­šai de­mons­truo­ja ir Grai­ki­jos ul­tra­na­cio­na­lis­tų par­ti­ja „Auk­si­nė auš­ra“ (3 na­riai) bei Vo­kie­ti­jos ne­ona­cis­ti­nė Na­cio­nal­de­mo­kra­tų par­ti­ja (1 na­rys). Svars­to­ma, kad EP gal­būt net įsi­kurs „V. Pu­ti­no po­li­ti­nė gru­pė“.

Be­ne ryš­kiau­sias pa­vyz­dys – Ma­ri­ne Le Pen va­do­vau­ja­mas Pra­ncū­zi­jos Na­cio­na­li­nis fron­tas, ku­rį po­li­ti­niai opo­nen­tai va­di­na ne­ofa­šis­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Na­cio­na­li­nis fron­tas lai­mė­jo EP rin­ki­mus Pra­ncū­zi­jo­je ir į EP pa­siųs 24 sa­vo at­sto­vus, ku­rių tiks­las, pa­gal ofi­cia­lius par­eiš­ki­mus – „suž­lug­dy­ti ES iš vi­daus“. Par­ti­jos va­do­vės tė­vas ir par­ti­jos įkū­rė­jas Jea­nas Ma­rie Le Pe­nas rin­ki­mų agi­ta­ci­jos mi­tin­ge iš­reiš­kė lū­kes­čius, kad im­ig­ra­ci­jos į Pra­ncū­zi­ją prob­le­mą ga­lė­tų iš­spręs­ti ebo­los vi­ru­sas. Lan­ky­da­ma­si Mask­vo­je Le Pen ap­kal­ti­no ES kurs­tant šal­tą­jį ka­rą su Ru­si­ja.

„Te­gy­vuo­ja re­fe­ren­du­mas Kry­me!“ – skel­bia Šiau­rės ly­gos va­do­vas Mat­teo Sal­vi­ni. Vo­kie­ti­jos na­cio­nal­de­mo­kra­tai, ki­ta­dos su­da­rę su­tar­tį su ra­di­ka­lia Ukrai­nos par­ti­ja „Svo­bo­da“, da­bar vi­siš­kai pa­kei­tė sa­vo re­to­ri­ką ir smer­kia „ne­le­ga­lų bei nu­si­kal­tė­liš­ką“ Ukrai­nos re­ži­mą.

Pa­lan­ku­mą V. Pu­ti­no re­ži­mui reiš­kia ne tik ra­di­ka­lios de­ši­nio­sios, bet ir be­veik vi­sos eu­ros­kep­tiš­kos par­ti­jos. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ne­prik­lau­so­my­bės par­ti­jos per­ga­lė EP rin­ki­muo­se sa­vo­je ša­ly­je per­ra­šė is­to­ri­ją – į EP iš­rink­ti 24 šios par­ti­jos at­sto­vai. Jos ly­de­ris Ni­ge­las Fa­ra­ge’as V. Pu­ti­ną lai­ko iš­ki­liau­siu ly­de­riu, ža­vi­si jo lai­mė­ji­mais. Eu­ros­kep­tiš­ka­sis Veng­ri­jos prem­je­ras par­ti­jos „Fi­desz“ ly­de­ris Vik­to­ras Or­ba­nas su­sais­tė sa­vo ša­lį il­ga­lai­kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais su Ru­si­ja. Veng­ri­jo­je Ru­si­ja sta­tys bran­duo­li­nę jė­gai­nę, ku­ri bus fi­nan­suo­ja­ma iš tos pa­čios Ru­si­jos su­teik­tos 14 mlrd. JAV do­le­rių pa­sko­los. Ži­no­ma, V. Or­ba­nas nė­ra tarp pir­mų­jų, siū­lan­čių nau­jas sank­ci­jas Ru­si­jai. Po­pu­lis­ti­nį Ita­li­jos „Pen­kių žvaigž­du­čių ju­dė­ji­mą“ (17 vie­tų EP) Lat­vi­jos eu­ro­par­la­men­ta­rė, už­kie­tė­ju­si Ru­si­jos in­te­re­sų gy­nė­ja Tat­ja­na Žda­no­ka pa­va­di­no „mū­sų dur­tu­vais“. Ra­di­ka­lios kai­rio­sios Grai­ki­jos par­ti­jos „Sy­ri­za“ (6 na­riai) ly­de­ris Ale­xis Tsip­ras re­mia se­pa­ra­tis­ti­nius re­fe­ren­du­mus Ukrai­no­je ir karš­tai kal­ba apie Grai­ki­jos ry­šius su Ru­si­ja.

Ži­no­ma, iš­var­dy­tos par­ti­jos ne­ga­lės tu­rė­ti le­mia­mos įta­kos EP: vien krikš­čio­nių de­mo­kra­tų Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja tu­rės 213 vie­tų, proeu­ro­pie­tiš­ki so­cial­de­mo­kra­tai – 190. Šios po­li­ti­nės gru­pės ti­krai ne­ke­lia tiks­lo „sug­riau­ti ES iš vi­daus“, nors tai, be­je, ne­reiš­kia, kad bus sku­ba­ma ES la­biau in­teg­ruo­ti. Rei­kia ti­kė­tis, kad nau­jo­sios su­dė­ties EP leis vyk­dy­ti su­ba­lan­suo­tą po­li­ti­ką, nors eu­ros­kep­tiš­kų ra­di­ka­lių­jų jė­gų bal­sas bus la­biau gir­di­mas.

Žvel­giant į po­li­ti­nį Eu­ro­pos že­mė­la­pį nė­ra jo­kio pa­grin­do ti­kė­tis, kad J. Pa­nkos pro­pa­guo­ja­ma „tre­čio­jo ke­lio“ (ne su ES ir ne su Ru­si­ja) pers­pek­ty­va bū­tų gy­vy­bin­ga. Kiek­vie­nai par­ti­jai ir kiek­vie­nai vals­ty­bei anks­čiau ar­ba vė­liau ten­ka pa­da­ry­ti pa­si­rin­ki­mą, ir Tau­ti­nin­kų są­jun­ga ti­krai nė­ra to­kia po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri pa­neig­tų šią bend­rą ten­den­ci­ją. Ati­tin­ka­mas al­jan­sas re­fe­ren­du­mo agi­ta­ci­jos me­tu tai aiš­kiai liu­di­ja.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)