vasario 9, 2012

Spausdinti Spausdinti

Bernardinai.lt anketa. Saulius Spurga apie ateities Lietuvą

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Bernardinai.lt"

Interneto dienraštis Bernardinai.lt  siekia suaktyvinti  diskusijas apie tai, kaip mes suvokiame Lietuvos ateitį.  Esame įsitikinę, kad diskusijos apie ateitį, be kita ko, gali padėti geriau suprasti dabartį.  Būtų labai gerai, kad paaukotumėte 5 ar 10 minučių ir atsakytumėte į žemiau pateiktus penkis klausimus.  Tik Jūs sprendžiate, kiek išsamiai atsakyti į klausimus. Mums svarbu –  ugdyti dialogo ir diskusijų dvasia ir viliamės, kad tai nėra  Sizifo akmens ridenimas…. Labai laukiu atsakymų – kuo jie bus įvairesni, kuo daugiau žmonių įsijungs į diskusiją, tuo ji perspektyvesnė.

Pateikiame politikos apžvalgininko, Mykolo Romerio universiteto docento Sauliaus Spurgos atsiųstus atsakymus ir laukiame Jūsų, įsijungiant į diskusiją.

I. Yra parengta Valstybės pažangos vizija, kurios kūrėjai bando piešti jiems patraukliausią Lietuvos 2030-aisiais portretą. Jei esate susipažinę su šiuo dokumentu, tai tikrai būtų svarbu sužinoti, kaip vertinate tokį dokumentą, jei nesate įsigilinęs,, gal galėtumėte trumpai  išsakyti savo svajonę – kokią norėtumėte matyti Lietuvą po 20 metų? Kokie didžiausi pokyčiai turėtų būti įvykę?

Šios vizijos nenorėčiau plačiau komentuoti. Gerbiu nuoširdžias žmonių, Lietuvos piliečių pastangas ir manau, kad šiuo atveju procesas, intereso ir diskusijos sužadinimas yra svarbesnis dalykas nei rezultatas. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, šios vizijos kūrimas yra vaistas nuo masinės negatyvios psichozės, apėmusios visuomenę. Jeigu šis vaistas bent kiek suveikė, sakau „valio“. Tačiau gerų norų ir gražių vaizdelių rinkinys negali būti vertinamas kaip rimta veiksmų programa.

Norėčiau matyti Lietuvą, įveikusią svarbiausią negerovę – atskirtį. Reikia įgalinti žmogų. Tai nelengvas uždavinys, tačiau reikia žengti ta kryptimi. Pradėti reikia nuo analizės, kas vyksta provincijoje, rajonuose, įvykdyti savivaldos reformą: kaimai ir miesteliai turi atgyti.

II.  Kokie didžiausi išoriniai iššūkiai laukia Lietuvos per ateinančius 20 metų?

Iššūkių bus nemažai. Karo, kurio neišvengė daugelis lietuvių kartų iki šiol,  neprognozuočiau, tačiau rūpesčių nestigs. Nerimą kels tarptautinių rinkų padėtis, susijusi su ES krize. Padėtį pakeis naujų ekonominių galybių kilimas Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kurios paspaus senutę ES. Negandų atneš klimato kaita.

Atskiras klausimas – mūsų kaimynė Baltarusija. Yra tikėtina, kad 20 m. laikotarpyje padėtis šioje šalyje gali destabilizuotis. Tai keltų pavojų Lietuvai, bet kartu tai ir galimybė.

III. Kokius vidinius iššūkius teks įveikti mūsų valstybei  per artimiausius dešimtmečius?

Socialinė atskirtis yra didžiausias iššūkis. Su tuo susijęs gyventojų skaičiaus mažėjimas.

IV.  Komunikacijos priemonių techninis vystymasis labai keičia ne tik žurnalisto, bet ir politiko profesiją. Gal ryžtumėtės prognozuoti, ko galime tikėtis ateityje tiek žiniasklaidos, tiek politikos srityje?  Medijos gimė kaip tarpininkai, tačiau vis mažiau aiški tarp ko ir kaip jos tarpininkauja. Vis didėjančios politinės fragmentacijos sąlygomis nelabai aišku, kas yra politika, kas yra ta politinė bendruomenė, kuri tradiciškai buvo politinio gyvenimo būtina prielaida.

Turime gerbti ir pripažinti žiniasklaidos atstovų darbą. Jie daro įtaką politikai ir yra mūsų kultūros dalis. Net menkais ištekliais dažnai sukuriami puikūs dalykai, ir tai – pasiaukojamo darbo rezultatas.

Lietuvos žiniasklaida kelia ir kitų minčių. Teoretikai, kurie aukština žodžio, žiniasklaidos laisvę, savaime suprantamu dalyku laiko jos atsakomybę. O kaip vertinti žiniasklaidą, kuri pjudo, juodina, griauna, tyčiojasi, kuri susikūrė savo programą  neparašyti nė vieno straipsnio, net nė vienos eilutės neiškreipus realybės, neapvertus visko aukštyn kojom? Kita keistenybė – mes atidavėm didelę dalį savo viešosios erdvės grupelei anoniminių keistuolių, piktų, o gal ir piktavalių žmonių, kurie nevaržomai lieja savo mintis anoniminių komentarų pavidalu, skelbia jas solidžių naujienų portalų vardu.  Visa tai sukelia isterinę nuotaiką, kuri nuolat atakuoja visuomenę ir ją žlugdo.

Guodžiu save mintimi, kad spaudos laisvė nėra tas blizgutis čiabuviams, kaip laukinės laisvosios rinkos idėja, kurią priėmėm nekritiškai, kuri sukėlė tokią socialinę atskirtį, tokius kontrastus mūsų šalyje.

Žvalgausi į Skandinavijos valstybes ir matau, kad laisvoji spauda yra socialinės pažangos sąlyga. Kad ir ką kalbėtume apie žiniasklaidą, Lietuva, matyt, būtų labiau korumpuota, joje būtų daugiau neteisybės, jei ne žiniasklaidos veikla. Matyt, į žiniasklaidos problemas negalima žiūrėti izoliuotai. Jei yra daug nusivylusių ir neišrankių žmonių, klesti ir atitinkama žiniasklaida.

Prognozės turėtų turėti tam tikrą pagrindą, būti pagrįstos tendencijomis. Tendencijų, kad politiko profesijoje kas nors pasikeistų, nematau. Duok Dieve, kad padėtis nesuprastėtų, ir tai, tiesą sakant, būtų ne taip blogai.

V.  Dar vienas klausimas, tiesiogiai susijęs su politiniu gyvenimu. Ar dar turi prasmę kalbėjimas apie tradicines politines ideologijas? Jeigu taip – kokie klausimai turėtų tapti ideologijų žemėlapio demarkacinėmis linijomis? Jei ne – kas  viešajame gyvenime jas galėtų pakeisti?

Supratimas apie politines ideologijas, koks jis išryškėja dažnoje diskusijoje, man atrodo keistokas. Politinės ideologijos gimė ne kaip gražūs savitiksliai kūriniai – jos išreiškė tam tikrų klasių, luomų, visuomenės grupių interesus. Lygiai taip ir šiuo metu kalbos apie „grynąsias“ ideologijas, nematant žmonių, gyventojų interesų, yra tikras nesusipratimas. Mokesčių įstatymų ar kitų įstatymų pataisos skirtos vien tam, kad partija atitiktų menamą ideologinį standartą – absurdas.

Pasikeitė visuomenės sandara, keičiasi ir ideologijos.

Visiems vienodai geras nebūsi, lygiai taip pat neįmanoma vykdyti visų reformų vienu metu. Kam atstovaujama? Kur yra svarbiausi prioritetai, kuriuos išjudinus sparčiau vyks visos visuomenės pažanga? Atsakius į šiuos klausimus klostosi politinė programa, kurią gali turiningai pagrįsti ir praturtinti istorinė ideologijų patirtis. Esu įsitikinęs, kad turi būti ne priešingai – kai imama ideologija ir ieškoma, kokį jos fragmentą būtų galima pritaikyti esamai tikrovei.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)