- Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė - https://sauliusspurga.lt -

Ar bus sustabdytas nelegalus informacijos nutekėjimas?

Atleidus du Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus skandalas įsiplieskė kaip sauso šieno kupeta. Politikai įnirtingai aiškinasi santykius, o jų įkarštį didina artėjantys rinkimai. Ir nors aštrūs partijų nesutarimai glemžiasi dėmesį, jie yra vienadieniai. Kur kas svarbiau prisiminti tai, dėl ko kilo šis skandalas – dėl svarbios informacijos nutekėjimo. Būtina išsiaiškinti, kam dėl to tenka atsakomybė, ir pasirūpinti, kad tai nepasikartotų.

Skandalas gal išeis į naudą, nes yra vilties, kad bus atkreiptas dėmesys į niekuo nepateisinamą padėtį: operatyvinės ar valstybinės reikšmės informacijos nutekinimas ir neteisėtas viešas skelbimas yra tapęs įprastu, rodos, nieko nestebinančiu dalyku.

Tiriant bylas surinkta operatyvinė informacija neretai patenka į spaudą, kurioje galima rasti šešėlinio pasaulio autoritetų gyvenimo aprašymų, apsčiai pagardintų smulkiausių faktų ir detalių. Ir tai nėra tikro žurnalistinio tyrimo rezultatas. Dėl tokios praktikos pavojun statomi informatoriai, suteikiama papildomų gynybos galimybių įtariamiems nusikaltėliams, galų gale pakertamas pačių tyrimą vykdančių tarnybų autoritetas. Išties keista, kad nors tokio pobūdžio operatyvinė informacija skelbiama nuolat ir sistemingai, į tai nekreipiamas deramas dėmesys.

Operatyvinė informacija daugybę kartų buvo panaudojama politiniais tikslais. 2004-aisiais spaudoje pasirodė informacija apie kai kurių Seimo narių korupcinius ryšius su įmonių grupe “Rubicon group”, nors atitinkamą tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdė 2001-2003 metais. Kilus skandalui trys Seimo nariai atsistatydino, tačiau vėliau teisėsaugos institucijoms jų kaltės įrodyti nepavyko. Operatyvinė ir slapta informacija per kraštus liejosi prezidento Rolando Pakso apkaltos metu, o per vadinamąjį VSD skandalą pats institucijos vadovas Arvydas Pocius skelbė nepatikrintus faktus iš Seimo tribūnos.

Vienas ryškesnių įvykių – informacijos apie tuometį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą nutekinimas 2008-aisiais – V.Muntianas buvo priverstas atsistatydinti iš posto. Čia irgi verta pažymėti, kad turėta informacija buvo paskelbta ne iš karto, o praėjus pusmečiui po to, kai ji buvo gauta, matyt, sulaukus tinkamo momento. Seimo pirmininko elgesys buvo nederamas, tačiau šiuo metu vykstantys teismai priima V.Muntianui palankius sprendimus. Paaiškėjus faktams, visos ietys nukrypo į tuometį Seimo pirmininką, tačiau nelegalus informacijos nutekinimas iš teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, siekiant paveikti politinius procesus, – ne mažiau skandalingas reiškinys. Vis dėlto jis nesulaukė jokio dėmesio.

Šiuo metu tiriama, kokiu būdu galėjo būti nutekinta informacija apie rengiamą banko “Snoras” nacionalizavimą. Spėjama, kad dėl tokio informacijos nutekinimo valstybė galėjo patirti šimtus milijonų litų nuostolio. Faktas išties rimtas, galimai įvykdytas nusikaltimas, o kai kas tai įvardija net kaip valstybės išdavimą. Tačiau Generalinė prokuratūra (GP), nors raginama ir klausinėjama, nepradėjo tyrimo keletą mėnesių, kol galų gale buvo priversta tai padaryti dėl kilusio ažiotažo. Iki tol tyrimą dėl informacijos nutekinimo vykdė kitos tarnybos neįprastu būdu – naudodamos poligrafą.

Posėdyje dėl “Snoro” nacionalizavimo dalyvavo šeši pareigūnai, todėl galimas daiktas, kad vienas jų ir nutekino slaptą informaciją. Tokia padėtis neturi būti toleruojama. Panašiais atvejais galėtų susiklostyti tradicija, kad neišaiškinus, kas išdavė informaciją, turėtų atsistatydinti ir būti perkelti į žemesnes pareigas visi posėdyje dalyvavę pareigūnai. Tai būtų veiksminga užkardymo priemonė žvelgiant į ateitį, galų gale garbinga išeitis pareigūnams, ant kurių krito įtarimų šešėlis. Jie ir patys turėtų suprasti, kad neatsikračius įtarimų šleifo netinka eiti aukštas ir atsakingas pareigas. Juo labiau kad, kaip atskleidė Seimo Antikorupcijos komisijos apklausos, visi posėdyje dalyvavę pareigūnai turėjo mobiliuosius telefonus, taigi nesilaikė saugumo reikalavimų.

Seimo komisijos tyrimo metu aiškėja ir kitų aplinkybių. Minimas posėdis, vykęs GP patalpose, nebuvo įslaptintas, buvo varstomos durys, į kabinetą užeidavo pašaliniai žmonės. Jei taip, nenuostabu, kad GP nenoriai pradėjo ir, matyt, vangiai ves informacijos nutekinimo tyrimą.

Deja, kilus skandalui diskusijos daugiausia ėmė suktis ne apie valstybės paslapties išdavimą, o apie kitus dalykus, prasidėjo partijų apsitalžymai, apstu įtarinėjimų ir insinuacijų. Šį kartą politinį gyvenimą destabilizavo, tokia nelemta kryptimi pastūmėjo ne kas kitas, o prezidentė Dalia Grybauskaitė. Atrodo, ji buvusi bene svarbiausia FNTT vadovų nušalinimo iniciatorė, nors nepaneigiamų faktų, kad būtent FNTT atstovas nutekino informaciją, iki šiol negauta. Negana to, ji sviedė užuominą žurnalistams, kad FNTT netyrė konservatorių rėmėjų. Ko gero, tai padaryta siekiant labiau pagrįsti savo poziciją, nes susigriebta, kad poligrafo parodymų minėjimas nušalinant pareigūnus skamba ne visai įtikinamai.

Kad ir kaip būtų, šis pareiškimas, padarytas tokiu momentu, yra rimta prezidentės ir jos komandos klaida, nes pareigūnų nušalinimą parodė ne kaip atsakingą ir gerai apgalvotą veiksmą, o kaip partinių rietenų išdavą. Tyrimas poligrafu šiuo atveju atrodo ne kaip informacijos nutekinimo analizės būdas, o viso labo pretekstas nušalinti pareigūnus dėl visai kitų, aiškiai neįvardijamų priežasčių. Ir taip jau įjautrintai aplinkai tik tokios insinuacijos ir reikėjo, kad prasivertų purvo srautai. Prezidento pareiga – visų pirma rūpintis valstybės ir politinio proceso stabilumu. Insinuacijos, kalbėjimas užuominomis nėra tinkamas prezidento stilius.