rugpjūčio 18, 2016

Spausdinti Spausdinti

Apie didžiausią šalies problemą – tyla

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Kal­bant apie gąs­di­nan­čius emig­ra­ci­jos mas­tus daž­nai ke­lia­mas klau­si­mas: ką da­ry­ti? Vy­riau­sy­bė, kaip ir vi­sa­da, at­ro­do su­tri­ku­si. Pri­sti­gu­si min­čių ji pla­ti­na apk­lau­sas, ti­kė­da­ma­si, kad koks nors žmo­gus ims ir pa­teiks ste­buk­lin­gą re­cep­tą. 

Be­je, lie­pos mė­ne­sį Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė prie­mo­nių pla­nui, kaip rei­kė­tų ma­žin­ti emig­ra­ci­ją ir di­din­ti grįž­ta­mą­ją mig­ra­ci­ją. De­ja, tai „val­diš­kas“, biu­ro­kra­ti­nis do­ku­men­tas, ku­riuo pa­mo­juo­ti net prieš rin­ki­mus bū­tų nei šis, nei tas.

Ne­rei­kia net sa­ky­ti, kad grei­tų spren­di­mų emig­ra­ci­jos klau­si­mu ne­ver­ta ti­kė­tis. Dau­giau rei­kia kal­bė­ti apie vi­sos Lie­tu­vos prob­le­mas, ku­rias bū­ti­na spręs­ti, kad vals­ty­bė ga­lė­tų ly­giuo­tis į pa­žen­gu­sias ša­lis.

Dau­ge­lio Lie­tu­vos prob­le­mų pir­mo­ji prie­žas­tis – men­ki at­ly­gi­ni­mai ir skur­dus vals­ty­bės biu­dže­tas. Lie­tu­va nė­ra tur­tin­ga vals­ty­bė, bet jos BVP da­lis, pers­kirs­to­ma per biu­dže­tą, su­da­ro vos 38 proc. (ma­žiau­sia ES), o ES vi­dur­kis yra 48 pro­cen­tai. Li­be­ra­lų kas­met Ge­di­mi­no pros­pek­tu tam­po­mas mo­kes­čių naš­tos, ku­ri aps­kai­čiuo­ja­ma kaip BVP ir biu­dže­to san­ty­kis, ak­muo – tai ab­sur­das, nes bū­tent skur­dus biu­dže­tas yra ša­lies pra­pul­tis. Dėl men­ko, pa­ly­gin­ti su BVP, biu­dže­to vals­ty­bei su­nku pa­siek­ti 2 proc. BVP gy­ny­bai ir ne­įma­no­ma pa­siek­ti ati­tin­ka­mų pro­cen­ti­nių nuo BVP skai­čiuo­ja­mų vi­dur­kių fi­nan­suo­jant ki­tas sri­tis. Ten­ka tik ste­bė­tis, kaip gau­da­mos to­kį fi­nan­sa­vi­mą vie­šo­jo sek­to­riaus ins­ti­tu­ci­jos iš­vis su­ge­ba funk­cio­nuo­ti.

Iš pir­mo žvilgs­nio ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad vis­kas nė­ra jau taip blo­gai, nes pa­gal BVP vie­nam gy­ven­to­jui, Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­va len­kia Grai­ki­ją, Len­ki­ją, Veng­ri­ją ir pri­lygs­ta Es­ti­jai. Dar ge­res­ni var­to­ji­mo rei­ka­lai. Pa­gal jį Lie­tu­va ge­ro­kai pra­noks­ta ir Es­ti­ją, Por­tu­ga­li­ją, Slo­vė­ni­ją, Če­ki­ją…

Kaž­kas kaž­kur pi­ni­gų tu­ri, ir ga­li­ma tuo džiaug­tis… Ar ti­krai? Vi­sa vals­ty­bės fi­nan­sų sis­te­ma iš­kry­pu­si, ne­pro­por­cin­ga. Tai le­mia, kad net tarp tų, ku­rie tu­ri pi­ni­gų, lai­min­gų yra ma­žai. Še­šė­ly­je, pu­siau še­šė­ly­je lin­din­tis ar pa­gal su­kons­truo­tas iš­im­tis mo­kes­čius mo­kan­tis žmo­gus ne­bus lai­min­gas, nes ne­si­jau­čia sta­bi­liai ir ma­žų ma­žiau­siai – ne­ga­li nau­do­tis so­cia­li­nė­mis ga­ran­ti­jo­mis. Žmo­gus no­ri dirb­ti, už­dirb­ti ir jaus­tis ra­mus, o ne kaž­kur mal­tis, trauk­ti pi­ni­gė­lius ir gy­ven­ti šia die­na. To­kių be­si­ma­lan­čių – dau­gy­bė. Tuo me­tu vals­ty­bė, su­rink­da­ma mo­kes­čius, pri­tai­ko so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės pri­nci­pą: kas pa­gau­na­mas, tas ir ei­na bul­vių skus­ti. Mo­kes­čių at­ve­ju – su­ren­ka­mi tie mo­kes­čiai, ku­riuos leng­viau­sia su­rink­ti, ir ku­rie yra įpras­ti. Vis­kas su­kon­cen­truo­ja­ma į dar­bo jė­gos ir var­to­ji­mo ap­mo­kes­ti­ni­mą. Par­adok­sas: kaip jau mi­nė­ta, mo­kes­čių su­ren­ka­ma ma­žiau­siai ES, bet mo­kes­čių ly­gis anaip­tol nė­ra ma­žiau­sias. Tai reiš­kia, kad dau­ge­lis gy­ven­to­jų mo­kes­čių ne­mo­ka ir, be­je, da­lis tai da­ro le­ga­liai.

Ar ne par­adok­sas: Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Es­ti­jo­je var­to­ji­mo ly­gis sie­kia 69 proc. ES vi­dur­kio, o Lie­tu­vo­je – 82 proc., nors, pa­vyz­džiui, dės­ty­to­jai kai­my­nų vals­ty­bė­je už­dir­ba net tris (!) kar­tus dau­giau nei Lie­tu­vo­je, o vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas di­des­nis pu­san­tro kar­to.

Be­je, to­kia sis­te­ma, tur­to per­sis­kirs­ty­mas ne­aiš­kiais pri­nci­pais, su­ku­ria tur­ti­nę ne­ly­gy­bę, kur kas di­des­nę, nei fik­suo­ja ofi­cia­li sta­tis­ti­ka. Tai jau sa­vai­me skie­pi­ja vi­suo­me­nė­je ne­tei­sin­gu­mo jaus­mą, įtam­pą ir nu­si­vy­li­mą. Be ki­ta ko, tai yra ne­iš­se­mia­mas įvai­raus plau­ko ko­rup­ci­jos šal­ti­nis.

Vals­ty­bė­je, kad ji bū­tų pa­trauk­li, tu­ri ge­rai funk­cio­nuo­ti trys sis­te­mos: švie­ti­mas, svei­ka­tos ir so­cia­li­nė ap­sau­ga. Ne­ga­na to, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos dar­buo­to­jai ga­lė­tų su­for­muo­ti vi­du­ri­nės kla­sės, ku­ri tap­tų vals­ty­bės stu­bu­ru, užuo­maz­gas. Tai iš­si­la­vi­nę, mąs­tan­tys, pi­lie­tiš­ki žmo­nės. Bet ne­rei­kia ir sa­ky­ti, kas nu­tin­ka, jei šiuos žmo­nes, mo­kė­da­ma men­kus at­ly­gi­ni­mus, vals­ty­bė ma­ri­na pus­ba­džiu.

Aki­vaiz­du, kad pa­dė­tį pa­tai­sy­tų ge­res­nis biu­dže­to lė­šų pa­nau­do­ji­mas, ir nuo to tur­būt rei­kė­tų pra­dė­ti. Ta­čiau aiš­ku ir tai, kad skur­dus biu­dže­tas nie­ka­da ne­leis pa­keis­ti pa­dė­ties.

Smer­kiu bet ko­kios for­mos ky­ši­nin­ka­vi­mą, vi­so­kius vo­ke­lius, bet, ma­no ma­ny­mu, vi­suo­me­nė­je at­si­dė­ko­ji­mas gy­dy­to­jams vo­ke­liais iš da­lies toks ga­jus to­dėl, kad žmo­nės su­vo­kia, jog ofi­cia­lus gy­dy­to­jų dar­bo įver­ti­ni­mas ne­ati­tin­ka rea­laus vi­suo­me­nės ge­ro­vės ly­gio. Mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja Lie­tu­vo­je vi­siš­kai nu­ver­tin­ta. Ne­rei­kia di­de­lio įžval­gu­mo su­pras­ti, kad vi­suo­me­nė, ku­rio­je mo­ky­to­jo au­to­ri­te­tas pa­min­tas, ne­tu­ri at­ei­ties. Pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ma­žai kri­ti­kos strė­lių skrie­ja į uni­ver­si­te­tus. Kas tik ne­siū­lo re­cep­tų, kaip pa­ge­rin­ti stu­di­jų ko­ky­bę! Tik pa­mirš­ta­mas pa­pras­tas da­ly­kas: stu­di­jų ko­ky­bę su­ku­ria ne for­ma­lūs ad­mi­nis­tra­ci­niai ir biu­ro­kra­ti­niai spren­di­mai, o dės­ty­to­jas, žen­gian­tis į au­di­to­ri­ją ir bend­rau­jan­tis su stu­den­tais. Ko­kie yra dės­ty­to­jai, kiek jie tu­ri ga­li­my­bių to­bu­lin­tis, kiek tu­ri mo­ty­va­ci­jos kop­ti kar­je­ros laip­tais, to­kia ir stu­di­jų ko­ky­bė. Dės­ty­to­jai, my­lin­tys sa­vo dar­bą, pa­da­ro kur kas dau­giau, nei ga­li­ma iš jų ti­kė­tis, ir dau­ge­liu at­ve­jų dės­to ne pra­sčiau nei už­sie­nio ko­le­gos. Bet jei vals­ty­bės ski­ria­ma­me stu­di­jų „krep­še­ly­je“ užp­rog­ra­muo­tas skur­das, ste­buk­lų ti­kė­tis su­nku.

Bū­tų ne­rea­lis­tiš­ka siū­ly­ti pa­kei­ti­mus, ku­rie per trum­pą lai­ką pa­di­din­tų biu­dže­to pa­ja­mas, ta­čiau šiuo at­ve­ju bū­tų reikš­min­gas net ir vie­nas pro­cen­ti­nis punk­tas. Tai juo la­biau ak­tua­lu, kad po 2020 me­tų Lie­tu­vos biu­dže­tas ne­teks ES lė­šų ir ja­me at­si­ras duo­bė. Apie šią struk­tū­ri­nę vals­ty­bės prob­le­mą už­si­me­na vie­nas ki­tas eko­no­mis­tas, bet šiaip – apie ją kal­bė­ti ne­pa­to­gu. Pa­ju­di­nus pa­kil­tų per­ne­lyg daug drumz­lių. Pa­kel­tų bal­są net ir tie, ku­riems to­kia pa­dė­tis ne­nau­din­ga ir ku­rie jau­čia­si ne­tvir­tai. Jie pro­tes­tuo­tų to­dėl, kad jau­čia­si ne­tvir­tai, o to­kios bū­se­nos žmo­gus iš po­ky­čių nie­ka­da ne­si­ti­ki nie­ko ge­ro.

Po­li­ti­kams ši struk­tū­ri­nė prob­le­ma, ro­dos, vi­sai ne­rū­pi. Kar­tais už­si­me­na­ma ne­bent apie prog­re­si­nius mo­kes­čius, ku­rių įve­di­mas bū­tų tik prob­le­mos spren­di­mo im­ita­ci­ja. Vi­sų pir­ma po­li­ti­kams trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos, o jei jos bū­tų – pri­stig­tų po­li­ti­nės va­lios. Leng­viau už­siim­ti bū­ri­mais ir svai­dy­tis skam­bio­mis ne­įpa­rei­go­jan­čio­mis fra­zė­mis. Skau­du.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

     
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Jeruzalė. Via dolorosa OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas